Iha parte ida ne'e, sei haktuir istória kona-ba Nain no Liurai Likusaen, liuliu Nain no Liurai Teti Bauk, Nain no Liurai Bere Taek Malaka no Nain no Liurai Ura Mataus nian ho sira-nia jerasaun sira. Alende ne'e, sei haktuir mós istória no mitu kona-ba Nain no Liurai Likusaen lejendáriu LAKU LEKI.
1) Nain no Liurai Likusaen Teti Bauk
Nain no Liurai Likusaen Teti Bauk ne'e nu'udar jerasaun husi Bei Feto
Laka Lorok Kmesak iha Foho Lakaan, Fehalaran, Belu, Timor Loromonu molok
Portugal tama mai Timor.
Bei Feto Laka Lorok Kmesak hatuun Bei mane Taek Lakaan ho Bei feto Balok
Lua Lorok, Bei Taek no Bei Balok hatuun Bei mane Dasi Bau Mauk Lorok no
Bei feto Daba Lorok, Bei Mauk no Bei Daba hatuun Bei Teti Bauk ne'ebé
tuir istória ba iha Lurbalau-Ramelau hodi hela no ukun iha Likusaen
(bele haree istória kompletu iha ne'e: Istória Lakaan).
Iha tempu Bei Teti Bauk ne'e mak mosu funu Likusaen Wehali dahuluk entre
Bei Teti Bauk ka Malibere Likusaen ho Bei Bere Bauk ka Bereliku Wehali
(Funu no Ledu Likusaen Wehali). Bei Bere Bauk ka Bereliku Wehali hetan
tulun husi Bei Lulun Bauk ka Lulun Samara husi Fehalaran hodi manan Bei
Teti Bauk ka Malibere Likusaen. Bei Lulun Bauk ne'e nu'udar alin husi
Bei Teti Bauk no Bere Bauk ne'ebé ukun iha Reinadu Fehalaran nian.
2) Nain no Liurai Likusaen Bere Taek Malaka
Bei Nain no Liurai Likusaen BERE TAEK MALAKA nu'udar ema Webiku Wehali. Nia hetan sorti, kbiit no kakaluk husi "Bei Samea Sama Koko ka Ular Naga Sakti"
hanesan Liurai Foho Rai ka Liurai Rai Maran nian ne'ebé tuir mitolojia
no fiar lisan Xina nian, Imperadór Xina nu'udar Samea Sama Koko nia oan
no "Ular ka Samea Foho Rai Boot" nu’udar Meo Boot ka Ulun Boot Militár Rai Maran nian hamutuk ho "Bei Nain Tigre ka Bei Meo". Nia mós hetan sorti, kbiit no kakaluk husi Ulun Boot Militár Lalehan nian "Bei Nain Loko Mea (Raja Wali)" no mós Bei Nain Liurai Bee nian, "Bei Nain Lafaek".
Bei Nain no Liurai
Likusaen Bere Taek Malaka nia jerasaun liga ho Webiku Wehali. Webiku
Wehali iha ligasaun ho Alas Au Hun Manufahi, Loro Tiris Rai Klaran, Loro
Tiris Babulu, liuhusi relasaun Bei Nain Feto Bui Iku husi Webiku Wehali no Bei Nain Mane Loro Iku husi Alas Au Hun Manufahi.
Bainhira ho influénsia komersiante no emigrante husi Xina Malaka harii Reinadu Maromak Oan Wehali iha tempu Dinastia Tan ka Tang Xina haluan nia komérsiu iha Sudeste Aziátiku, inklui Indonézia-Timor entre tinan 618-907. Xina haluan nia komérsia to'o Indonézia no Timor tanba Ai-kameli nia valór boot tebes iha rituál fiar Buda nian. Tuir fiar Buda nian, insensu ho Ai-kameli bele loke odamatan entre Lalehan ho Rai. Reinadu ne’e fahe ba provinsia tolu ho nia governadór sira bolu Liurai mak hanesan Liurai Likusaen, Liurai Wehali no Liurai Sonbai. Sentru ka kapitál provinsia parte hosi Reinadu Likusaen nian mak iha Alas-Manufahi tanba Alas nu'udar sentru atividade ekonómika no komersiál, liuliu ai-kameli no mós sai hanesan pontu prinsipál ida hosi sira seluk ba navegasaun hosi komersiante sira hosi Médiu Oriente, India, Xina no Java. Bei Nain Bere Taek Malaka hetan nomeasaun nu’udar Liurai Likusaen hodi ukun Timor Lorosa’e liuhusi Tasi Mane ho nia sentru ka kapitál mak Alas Au Hun Manufahi, Timor-Leste.
Bei Nain Feto Bui Ikun nu’udar oan feto ikun oan feto hitu (7) husi Bei Nai Liurai Loro Leten ka Loro nia oan ne’ebé tun mai hariis iha Rai ho forma Manu Kakae no Bei Nai Mane Loro Iku nu’udar oan mane ikun husi oan mane na’in hitu (7) husi Bei Nai Mane Ikun Loro Tolu Babulu Tolu ne’ebé fila an ba manu loriku hodi ba buka Bei Nain Feto Bui Ikun ne’ebé subar iha Hali nia tutun, tanba nia kulit Manu Kakae, Bei Nain Loro Iku hakoi subar tiha ona. Nune’e, nia labele fila an ba Manu Kakae hodi semo fali ba lalehan.
Bei Nai Loro Iku nian ran kahur ona ran Bei sira ne’ebé sai husi Rai (Bei Nain Liurai Manas ka Manus iha Rai Manus, Bei Nain Feto Sabaraka no mós Bei Nain Sama Koko no Bei Nain Foho Rai Boot, inklui Bei Nain Bee no Tasi (Bei Nain Lafaek, Bei Nain Tuna no Bei Tasi Nain).
Bei Nai Liurai Manas ka Manus, Bei Nai Sama Koko Ulun Hitu (7) no Bei Nain Likusaen hela iha Foho Kuda Ametan Rai Manus ne’ebé temi mós ho naran Foho Mauk Mau Temuk. Bei Nai Liurai Likusaen Bere Taek Malaka mós bainhira iha Alas Au Hun, Manufahi, Timor-Leste, ba hela iha ne'ebá.
Jerasaun sira Bei Nain Feto Bui Ikun no Bei Nain Loro Ikun nian iha parte Loromonu nian hamosu ka hanaran termu relasaun ida Belu Mau, Sabu Mau no Rote Mau ho nia sentru iha Wehali, Timor Loromonu. Istória husi Beiala sira Dawan-Baikenu nian haktuir katak “Usi Neno Ana Nenosae” ne’ebé nia hun no abut mak Loro Feto Bui Ikun no Loro Mane Loro Ikun ne’ebé ho nia sentru ka kapitál inisiál mak Alas Au Hun Manufahi, Timor-Leste.
Istória Alas Au Hun iha Alas Manufahi, Timor-Leste no Au Lain iha Webiku Wehali, Indonésia ne’e iha ligasaun ho Beiala sira uza Au hodi halo “Ai Tonka” no “Odan ka Eskada”. Ai Tonka Au ne’e nia laran osan mean rahun ne’ebé bolu “Kmurak Ut Fitun no Loro Ten” ne’ebé uza hodi baku hamaran Tasi.
Nune’e, sentru no orijin Loro tuir istória Alas nian, iha Rai Alas Manufahi, Timor-Leste husi Lisan Ina Ama Loro Ai Da, Loro Tiris Rai Klaran, Loro Tiris Babulu ho nia sentru mak Rai Manus, Foho Mauk Mau Temuk Sadan Uma Metan ne’ebé hanaran mós Foho Kuda Ametan.
Sentru ka kapitál Reinadu Likusaen antes estabelese iha Alas Manufahi tanba iha tempu komersiante sira husi Israel, India, Xina-Malaka no Malaiu sira sama ain iha Timor, Alas Manufahi sai mós hanesan sentru ida husi sentru sira seluk ba komérsiu Aikameli no Bani Been. Nune'e mós iha Portugés nia tempu, tuir divizaun teritóriu administrativa, Alas Manufahi mak sai nu'udar Konsellu Alas ho nia kapitál iha ne'ebá depois mak muda fali ba Manufahi ho nia kapitál iha Same to'o ohin loron.
Jerasaun Nain no Liurai Likusaen Bere Taek Malaka
Tuir istória, Nain no Liurai Likusaen BERE TAEK MALAKA mak hola Maromak Oan Wewiku-Wehali nia oan feto "Bei Feto Bui Telik Taek". Liurai Likusaen Bere Taek Malaka ho Bei Feto Bui Telik nia oan mane sira mak "Bei Bere nu'udar maun no Bei Teti nu'udar alin".
Tuir istória hosi Uma Lisan Luhalek, Dato Tamiru, Wewiku-Malaka, Timor
Loromonu, NTT, Indonézia, Liurai Likusaen Bere Taek Malaka nu'udar
jerasaun hosi Malaka Nain Bei Feto FULAN KAEBAUK TAROMAN. Bei
Feto nia oan sira mak bei mane Luleki Astebes no bei feto Luberek no
sira nain rua nia oan mak Bei Luhalik, jerasaun hosi Bei Luhalik nian
mak Liurai Likusaen Bere Taek Malaka.
Istória ne'e mós haktuir katak Liurai Likusaen Bere Taek Malaka no Bei
Feto Bui Telik Taek iha oan mane na'in 5 no mane na'in rua mak mai
hamutuk ho sira-nia aman iha Alas Manufahi, TL hodi funu hasoru Liurai
Wehali Lulekik. Oan mane na'in rua ne' e mak Bere ho Teti.
Bei Bere no Bei Teti ho nia ema sira ne'ebé apoiu sira iha funu Likusaen
Wehali nian, muda fali ba iha parte Norte, Timor-Leste, iha Dili no
Likisa hodi harii Reinadu Karketu Mota Ain nu'udar Uma Ain Badak ka Uma
Kraik ho pozisaun hanesan Liurai Likusaen iha Motael, Dili no harii Uma
Ain As ka Uma Aas ho pozisaun Nain Likusaen ho pozisaun hanesan Maromak
Oan Wehali ka Maha Toba Mahemu Toba (Ida ne'ebé han toba hemu toba ka la
halo buat ida) ho sentru ka kapitál Reinadu Likusaen nian iha Nunu Turi
(Hali Modok), depois ba iha Tutuge-Kota Lara (Lisa Iko-Rae Manus), hotu
tiha muda ba iha Laran Dato no depois muda ba iha Kaimego Pu (Aida Hun)
iha Likisa Vila no ikus mai muda fali ba iha Lara Dato, Likisa ka
Likusaen to'o ohin loron.
Liurai Likusaen Bere Taek Malaka ne'e mós tuir istória hosi
Wewiku-Wehali, nia kaben mós ho Nain Feto no Liurai Wehali Hoar Di'ak
Malaka. Nain Feto Hoar nia oan mane na'in rua mak Dom Pedro no Dom João.
Dom Pedro tuir istória mai to'o iha Reinadu Likusaen iha parte Norte
Karketu Motain, Dili, Timor Lorosa'e no Dom Joāo ba iha Reinadu Likusaen
iha parte Súl, Alas-Manufahi, Timor Lorosa'e. Dom Pedro ikus mai fila
fali ba iha Wehali hodi sai nu'udar Liurai Wehali troka nia inan Liurai
Hoar Di'ak Malaka ho naran Dasin Don Peur hosi parte istória
Wehali-Malaka nian. Istória kompletu bele asesu iha pájina ne'e: Liurai Wehali-Malaka
Iha fonte informasaun hosi Fatuairuin, Wehali, Malaka nian haktuir mós katak Liurai Likusaen mak Neki Mataus ne'ebé nu'udar maun bot hosi maun alin na'in tolu (3), bele haree fonte iha ne'e kona-ba "Xina Mutin Malaka".
















4) Nain no Liurai Lejendáriu Likusaen Laku Leki
Nain no Liurai Likusaen Laku Leki no Wehali nu'udar Nain no Liurai Tuan
sira ne'ebé tuir istória no aiknanoik Hasan Maubesi nian, mai ho ro tun
iha Tasi-feto, Betun, Malaka. Iha dadolin Wewiku Wehali hateten katak "Ro rua ratete hasan Maubesi, Wehali Nain sa'e liu Laku Leki nikar".
Nain no Liurai Laku Leki ne'e lejendáriu tanba nia mós la'o ba fatin
barak harii uma kain, uma lisan no mós harii ukun. Na'in Laku Leki harii
uma kain, uma lisan no harii mós ukun ka Reinadu Koliate iha Suku
Koliate, Letefoho, Ermera.
Nain no Liurai Laku Leki bainhira iha Maubara, nia hola Bei Feto sai
hosi Tasi Karimbala hodi hatun jerasaun oan mane na'in haat. Oan mane
boot kaer ukun no oan mane sira seluk ida kaer bua malus ka kaer lulik,
ida kaer kroat no ahi no ida fali kaer ai-moruk kura ema nian. Bei Feto
Karimbala nia tais ne'ebé nia hatais, atis soru tais no mama-fatin ka
lo'ok-fatin sei iha no rai iha uma lisan dahuluk ne'ebé harii hosi Nain
no Liurai Laku Leki besik iha Karimbala. Nia mama-fatin tuir
informasaun, transforma an ba iha meti-ruin.
Jerasaun Nain no Liurai Likusaen Laku Leki no Bei Feto Karimbala nian
hosi oan mane ida kaer ai-moruk kura ema nian mak ikus mai harii Uma Lisan Dadiku Mone Leki
iha Nilema-Betul Robu, Dair, Maubara. Bei feto rua Namoteu ho Biku (Bui
Iku) nu'udar jerasaun hosi uma lisan ne'e kaben ho Xina Denu Lara no
Nunturi iha Suku Dato, Likisa, sentru dahuluk Reinadu Likusaen hosi Uma
Aas iha parte Súl. Uma Lisan Dadiku Mone Leki ne'e mós iha relasaun
Fetsan Umane ho Rainadu Dair/Gugleur, Vatuboro no mós Koliate-Hauhei.
Nain Laku Leki ne'e mós la'o to'o ba iha Likusaen, iha Bere Teti Rae
Manus-Lisa Iko, parte hosi sentru Reinadu Likusaen Tutuge ho Lara Dato.
Fonte:
* Lia nain no istoriadór sira hosi Wewiku Wehali.
* Lia nain hosi Uma Lisan Liurai Koliate.
* Lia nain hosi Tobauk, Maubara.
* Lia nain hosi Likisa.