Istória no Dadolin Funu Teti Bere

 Funu Teti Bere-Funu Lamakhitu

Istória funu Teti Bere ka Funu Lamakhitu hahú ho viajen Liurai Wehali Mau Lekik ba Luka Wekeke. Bainhira Liurai Wehali liuhusi Alas Au Hun Manufahi, sentru Reinadu Likusaen nian, Liurai Likusaen Bere Taek Malaka la fó Bei Feto Liurai Likusaen nia kaben hodi toba ho Liurai Wehali Mau Lekik, maibé fó fali atan ka liurai ki’ik nian oan ida. Nune’e, Liurai Wehali Mau Lekik la simu tanba bainhira Liurai Likusaen Bere Taek Malaka ba Wehali, Liurai Wehali Mau Lekik fó Bei Feto Liurai Wehali nia kaben hodi toba hamutuk. Hahú husi ne’e, mosu ona Funu Likusaen ho Wehali, ne’ebé hahú Funu Lamakhitu, funu entre suku sira ne’ebé apoiu Liurai Likusaen no Wehali, entre Alas ho Fatudu no Kasa-Ainaro ho Same. Funu ne’e haluan tan ba Funu Likusaen ho Wehali ka Funu Teti Bere entre suku sira apoiu Liurai Likusaen hanesan Tokodede-Maubara, Bunak, Mambae no Kemak hasoru suku Tetun ne’ebé apoiu Liurai Wehali. Funu ne'e, temi Funu Lamakhitu tanba hetan apoiu makaas hosi ne'ebá. Alende ne'e, hetan mós apoiu makaas hosi Lamakneen tanba Liurai Likusaen Bere Taek Malaka sai mós nu'udar Loro Lamakneen ka Loro Lakekun no Lamakneen sai mós hanesan baze militár Likusaen nian ida hodi hasoru Wehali. Alende ne'e, Bei Feto Bui Telik Taek, Bei Bere no Teti nian inan mai hosi Leunhat, Luhalek Tamiru, Lamakneen, tuir nai Tuama Tamiru iha grupu Sejarah Jilid II.

Iha funu ne’e, Liurai Wehali Mau Lekik tesi kotu tiha Liurai Likusaen nia ulun iha rai naran “Tatekar Weberek”, iha Same, Manufahi.  Maibé tesi sit nia lalatak de’it, nune’e, Liurai Likusaen Bere Taek Malaka nia ulun moris hela no ko'alia nafatin. Nia haruka nia oan mane na’in rua Teti ho Bere ba hola manu uru rua iha Rai Manus Foho Kuda Ametan hodi ba futu ho Liurai Wehali Mau Lekik iha Rai naran Tatekar Weberek Alas.

Manu uru rua ne'e manu uru ida manu Samea Sama Koko rua no mau uru ida seluk manu Maksaur ka Lokomea. Manu uru rua ne’e, Bei Teti ho Bere sira na'in rua ba hakmaho iha rai naran Aidak Sori Baluk. Sira hasai koko manu uru ida, manu Samea Sama Koko sai hodi tesi ai sit hotu, sira ko'alia katak ami haree ona na'i no sira husu atu hatama fali ba manu uru. Ba iha rai naran Malore, sira hakmaho fali, sira ta “Au Dian Tete” hodi tara manu uru no hotu tiha, sira loke hasai fali manu uru ida, manu Maksaur ka Lokomea rua sai sese hadulas rai luan malorek maka hodi hanaran rai naran Malore iha Foho Sarin nia hun iha Dotik Alas.  Au Dian ka Audian Teti ho Bere nian to'o ohin loron sei temin nafatin iha rai Sarin, Suku Dotik, Alas Manufahi.

Bainhira Teti ho Bere manan futu manu ho Liurai Wehali Mau Lekik, manu Maksaur ka Lokomea hit fali Liurai Likusaen Bere Taek Malaka nia ulun hodi tau hamutuk fali ho nia isin no sira kontinua funu.

Istória funu ne’e mosu versaun rua ne’ebé kontráriu kona-ba Liurai Likusaen ho Liurai Wehali nia mate no mós entre Teti ho Bere nia mate. Iha versaun ida husi Alas nian haktuir katak Na'in Likusaen ka Liurai Likusaen lolo malu ho Liurai Wehali iha mota We Lulik Fatudu ka Mota Suhi maka sira na'in rua halo nanas ho dir tota fanun ba malu hodi ta malu ho halo arte ka hatudu kbiit (kesaktian) hasa'e tasi ho hamaran we ho tasi maka Wehali oho Likusaen. Bei Nain Tasi ho Bei Nai Lafaek hola Liurai Likusaen tun ba Tasi. Maibé iha versaun ida seluk dehan fali katak Liurai Wehali maka mate no nia isin mate sai buat na'in naran “Boku Lekik” iha Tasi tamba Liurai Wehali maka naran Mau Lekik, nune’e, nia isin mate sai Boku Lekik. Alende ne’e, husi suku Fatukahi adora rate lulik rua ka tolu. Rate lulik rua ka tolu ne'e katak Na'in Likusaen ka Liurai Likusaen ho nia asuwain na'in rua nia rate.

Istória kona-ba Teti ho Bere nian mós iha versaun rua. Versaun ida dehan katak Teti ho Bere hamutuk ho sira nia ema sira halai sa’e ba Foho Kablake no Ramelau hodi tun ba iha Aileu no Dili hodi rende no dame malu ho ema suku Tetun ho Portugés iha Bidau Manumata no ikus mai hatun Loro Bidau hodi harii Reinadu Likusaen Karketu Motain ho pozisaun nu’udar Liurai Likusaen ka Uma Ai-Badak no depois ba harii fali Uma Ai-Aas iha Lara Dato ho pozisaun hanesan Maromak Oan Wehali iha Likisa to’o ohin loron.

Istória husi parte Sarin entre Foho Aidiki Meak husi Malore, Sarin liga tun ba Dotik nian haktuir katak iha “Ai Kian ka Kiar” hun rua besik malu no Ai Lian hun rua ne'e naran Ai Kian Teti ho Bere. Ai Kian rua ne’e tubu ka moris sai husi rate rua ne’ebé ema haktuir katak rate Teti ho Bere nian no Ai Kian rua ne’e nu’udar ai-balun Teti ho Bere nian. Ai Kian rua ne’e sei moris to’o agora.

Istória dame malu nian lidera husi padre Timoroan ema Alas naran Pe. Jaco ne’ebé mak halo kontaktu hodi halibur hamutuk suku no língua sira ne’ebé apoiu Liurai Likusaen ho sira ne’ebé apoiu Liurai Wehali hodi dame malu. Iha parte súl nian, sira dame malu iha Fatudu ka Fatuk Hatudu iha Lamakhitu katak fatuk ne’ebé hatudu hodi tur hamutuk hodi dame malu. Iha parte norte nian halo iha Bidau Manumata.

Dadolin kona-ba funu Likusaen Wehali ka Funu Teti Bere no dame malu iha Dili

 Funu Teti Bere funu la mo, funu la mo otas rai ba otas, maibé,  lia dame, lia na'in, Tetun lia na'in, Inan Aman Bei Ala hitin bonan-lia na'in, hadame ona, hasoman ona, sasiku ona, dadula iha hitin bonan, tamba raribit-tamba lalolit iha ukun kota mutin ahu rasin monarkia Portugés ukun iha kota motin ahu rasin Prasa no Lifau, kota Lifau no Dili, Bidau Manu Matan,  Mota Ain Dili, Likisa Maubara ba ona hamutuk ho dame ho soman kota mutin ahu rasin Prasa, Kota Dili, Kapitál Monarkia, Dili!

Tadi Feton hanabir hasadakas,Tasi Manen hadalas, hadalas hatudu, tau fatuk hatuduk Lamakhitu Mambae, Tetun ho Kemak mai ona ho dame soman ba malu, Inan Aman Aman Bei Ala-Alas Alas Bei Ala, Alas Bei Ala,Hitin kbonan sasiku,  sasiku-dadula, Husar ho binan. Husar Talin Rai Alas Inan Leik Inan. Husar Dato Loro Binan, Bei Dato- Dato Liurai, Bei Liurai Manas, Loro Leten Nasan, Foho Mauk Rai Manus, Foho kuda Ametan, Foho oan Rai Klaran, Foho kuda Ametan-Foho Rai Klaran.

Ouh Na'in Sira, Bein oan Rai Klaran-Alas Bei Ala, Rai Ulun Rai Ulun Rai ikun,Tasi Feton Tasi Manen, Rai Ulun Tutu Ala Alas Bei Ala, Mota Lakulo Klaran-Klaran Naklo klaran, Mauk Lakuk Sai Kalan, Mauk Lekik Sai Loron, Loron leten tau fahe, kalan ho loron, nalo Laku sai kalan, Leki sai loron, mota suhi Loro toban sanolu, mota lulik We Lulik Loes- Mota Loes, nalatak kalohan, nalatak haketak, kalan ho loron, nalatak haketak Lakan oan Rai Klaran.

Foho Balu Rai Balu, Bere Laka Kablaki, Titu ba Kaikasa, Bere Kablaki, Bere Mali-Lau Mali, Letefoho Ramelau Bere, Bere Laka Kaikasa,Titu ba Kaikasa, Bere Laka Kabalaki, Kablaki Ramelau, Loro Matebian Balu, Loro Bian Balu, Bei Mate Bian Balu, Mate Klamar bian Balu, Mate ona Tatoli motun tuir ba, mate ona tatoli, Etu kukun Rai Klaran, Sadan Rate Rai Klaran, Loro Tiris Rai Klaran, Loro Tiris Babulu, Inan Aman Bei Ala, Alas Bei Ala.

Bei Liurai Manas, Bei Dato Rai Klaran, Liku Sa'e Rai Klaran Bei Foho Rai Bot, Sama Koko Rai klaran, Loro Leten nasan Liku sa'e Rai Klaran Loro nasan, Loro Leten nasan, Bei Liurai Inan ho Aman, Inan Aman Rai Klaran, Bui ho Mau, Moris Nalo Rai Resin Fitun Loro Ten Tun, Kmurak Ut Rai Resin, Tahubein Rai Resin, Bui ho Mau.

Foho Klaran Rai Klaran, Bei Liurai Manas, Inan Aman Rai Klaran, hasoman hatetu Loro ho Rai, Nalo Baur oan tubu, Foho Mauk Rai Klaran, Foho kuda Ametan, Foho Rai Klaran, Husar Talin Rai Manus-Bei Liurai Manas, Inan Aman Babulu, Loro Tiris Rai Klaran, Loro Ai Da, Sa'e kuda Kalohan Foho Mauk Rai Klaran, Foho kuda Ametan, Foho Rai Klaran, Bei Ala Rai Klaran Alas Au Hun, Oan Bein Rai Klaran.

Bere Taek Malaka nusi Moros Webiku, Oan Teti ho Bere, nodi ukun China Mutin Malaka mai nasoman, nasoman Loro Feto Wehali, Webiku-Wehali, Wesei Wehali-Alas Au Lain, Webiku Wehali Dawan Baikenu, Larantuka natuka Dawan Baikenu, Bein Oan Rai Klaran, Inan Aman Rai Klaran, Alas Bei Ala. Hasoman mai ba oan Bein Rai Klaran Rai Ulun Rai ikun,Tasi Feton Tadi manen!

Fonte:
* Nai Baltazar da Costa Doutel (Lia Na'in Uma Lisan Ina Ama Loro Aida Tahubein, Alas Au-hun, Manufahi Timor-Leste), membru grupu Sejarah Timor Jilid II
* Nai
Bouk Metitehen Joe FL, jerasaun Liurai Likusaen iha Lamaknee no membru grupu Sejarah Jilid II.

 

 

Sem comentários:

Enviar um comentário